Nėra nieko amžiniau už laikiną, byloja liaudies išmintis. Greičiausiai tokį žaidimą nusprendė pažaisti miesto valdžia, į savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovo pareigas „laikinai“ paskyrusi mero seną pažįstamą Gintą Bliuvą. Atseit, kol konkurso būdu bus išrinktas nuolatinis direktorius.
Jau nestebina, kad sprendimas taryboje priimtas bendru sutarimu – opozicija Vilniuje padvėsė sulyg lyderių pasitraukimu Briuselin.
Įdomiau būtų žinoti, kas paskatino 13-ą įmonių jungusios verslo grupės buvusį valdybos pirmininką, prieš porą metų kalbėjusį apie verslo plėtrą į kaimynines rinkas, viską mesti ir ateiti dirbti miestui? Negi taip jau blogai reikalai pakrypo, kad užteks kažkokių varganų 10 tūkst. litų per mėnesį? Ir dar LAIKINAI, t.y. trumpam, tik truputį padirbėti, kol įvyks konkursas… O gal tai meilė miestui? Tuomet sveikinu!
P.S. Pastebėjau, kad ponas Gintas naudojasi Facebook`u, taigi, pabandžiau jo paklausti…
Atnaujinta 2009 11 18. Štai kokio atsakymo sulaukiau:
Laba diena,
praktiškai nesinaudoju Facebook’u, todėl visiškai atsitiktinai radau žinutę su prašymu atsakyti į klausimus. Jei dar įdomu, trumpai atsakysiu. Bet prieš tai tik noriu pasakyti, kad žurnalistų dėka apie save sužinojau labai daug naujo
Ir todėl dabar dar atsargiau vertinu žiniasklaidoje aprašomus faktus.
Kvietimas į šias pareigas man buvo labai netikėtas. Gerokai svarsčiau, ar sutikti, nes irgi buvau skaitęs apie įmonės vykdomų projektų problemas, bet sutikau – sugundė iššūkis. Neklausiau, kokia alga- iš spaudos žinojau p. Antanavičiaus algą, o po to spauda irgi įvardino, kiek gausiu. Tikrai nepadarė įspūdžio
Niekada neviliojo noras dalyvauti politikoje, ir niekada nepriklausiau jokiai partijai. Bet visada žmogiškai palaikiau bet kurios partijos iškeltas racionalias iniciatyvas, kurios sąlygotų pozityvias permainas. Ir tikrai patiko dabartinės mero komandos įvykdyta reforma savivaldybėje – sumažinus valdininkų kiekį, darbai ne tik kad nesusutojo, bet ir net pagreitėjo. Žinau, kad taip yra, nes prieš tai tekdavo beviltiškai stebėti darbų imitaciją ir ieškoti, kaip prisiprašyti atlikti darbą.
Manau, kad turiu pranašumą, padėsiantį man darbe. Iš karto pareiškiau , kad man nereikia bet kokiomis priemonėmis užimti šią vietą, kad aš esu nepartinis ir kad jeigu užimsiu šią vietą, dirbsiu, kad pasiekčiau numatytus tikslus, ir jei man bus trukdoma, tikrai nekovosiu su vėjo malūnais ir išeisiu. Kadangi šioje sferoje kertasi pakankamai daug įvairių interesų , tai sugebėjimas atsispirti spaudimui pakankamai svarbus. Be to, tikrai sunkiai dirbant privačiame versle ir uždirbant gerus pinigus, mane žmogiškai nepaprastai žeisdavo valdininkų “nedarbinės” pajamos. Per pirmą prisistatymą įmonės darbuotojams pasakiau, kad tokie dalykai toleruojami nebus.
Taip pat turiu pasakyti, kad jau nuo liepos mėnesio nedirbu Modus grupėje. Išėjau savo iniciatyva – dėl bendros ekonominės situacijos grupės plėtra sulėtėjo, įvykdėme reorganizaciją, leisiančią išgyventi sunkmetį. Nebenorėjau tik eiti į darbą, užsiimti einamaisiais reikalais ir gauti gerą algą- tai neįdomu ir nebūtų sąžininga darbdavių atžvilgiu. Tačiau noriu pasakyti, kad pradėta plėtra į kaimynines šalis (apie kurią ironiškai paminėta Jūsų bloge) buvo tikrai geras sprendimas. Baltarusijoje vykdoma BMW automobilių importuotojo veikla sėkmingai plečiasi, ir tai, manau, tikrai sėkmingas projektas.
Darbo savivaldybės įmonėje pradžia buvo pakankamas kultūrinis šokas. Dabar, po trijų savaičių, matau, kad dirbti bus galima, nors ir nelengva. Manau, kad žemaitiško užsispyrimo užteks.
Dabar kitas dalykas. Ir diegiamo elektroninio bilieto, ir centralizuoto eismo valdymo sistemos diegimo projektuose yra nemažai ir rimtų problemų. Ir visos jos apsuptos žiniasklaidos dėmesio, dažnai hipertofuojamos. Tačiau šių projektų rėmuose jau tiek daug padaryta, tik gal nesimato. Man tai padarė nepaprastąi didelį įspūdį. Bet, kaip sakė įmonės darbuotojai, žiniasklaidai tai neįdomu. Ir iš viso, kažkokių gerų žinių išgirstame iš sporto ar kultūros bei privataus sektoriaus (PR agentūrų darbas). Viešojo sektoriaus visus vadovus galima iš anksto nuteisti, o gerų darbų visiškai nėra ir negali būti….
Todėl norėčiau pakviesti, parodyti ir kartu pasidžiaugti įmonės pasiekimais (dar iki mano darbo pradžios pasiektais). Ir kitiems apie tai papasakoti… Kad žmonės pasidžiaugtų, kad kažkas gero Lietuvoje daroma. O problemas spręsime.Pabaigai – tikrai nelauksiu “valdiškame” darbe pensijos . Manau, kad pavyks pabaigti projektus, kitus jau nusimatytus darbus, ir toliau eiti savo keliu. Gyvenime man labai sekasi – darbai kažkaip patys susiranda mane…
Pagarbiai,
Gintas Bliuvas
[...] Visą, išsamų p. G. Bliuvo atsakymą rasite čia. [...]